1 RWaoNuzHfCcgQyKY cnNTg3

Lietuviška vilna šiurkšti, bet naudinga

Paskelbta: 2017-01-25

Tarpukaryje Lietuvoje buvo auginama apie 1,5 mln. avių, dabar — tik 50 tūkst., daugiausia — mėsai. Vilna — vienas vertingiausių avių produktų — dažnai keliauja į laužus. O mes, užuot gaminę drabužius iš saviškės, lietuviškos vilnos, jos atsivežame iš Australijos, Naujosios Zelandijos. Šitaip skatiname tų šalių ekonomiką ir mažų mažiausiai nepasinaudojame vilnos teikiamu unikaliu sveikatinančiu poveikiu.

Vertiname chemikalus

Lietuviška vilna mums nepatinka — stora, šiurkšti ir, ką slėpti, prasto kvapo. Užtat užsienietiška visai kitokia — ir švelni, ir miela, ir bekvapė. Taip, iš tiesų, tikrų lietuviškų avių — juodgalvių ir šiurkščiavilnių — vilna šiurkšti, nes jos, priešingai nei, pavyzdžiui, švelniavilnės merinosų avys, kilusios iš Šiaurės. Stora šiurkšti vilna šiaurietėms būtina, kad išgyventų. O „prastą“ kvapą sukelia natūralus lanolinas. Šie labai vertingi gyvuliniai riebalai sudėtimi labai panašūs į žmogaus odos riebalus, todėl jie lengvai įsigeria į odą ir padeda pasisavinti bioaktyvius komponentus, ypač greitai ją minkština ir švelnina.

Didieji vilnos gamintojai, pirmiausia Australijos ir Naujosios Zelandijos, nukirptą vilną merkia į sieros rūgštį tam, kad suirtų vilnoje buvę šapai. Su jais pašalinamas ir lanolinas. Vilna tampa švelni ir kvapni, bet bevertė. Be to, kad vilna nesiveltų, ji apdorojama. Pakinta vilnos baltymų struktūra, todėl kandys ir vabalai jos nebepuola.

Šios priemonės kenkia ne tik kandims. Vis daugiau žmonių skundžiasi alergija neva natūraliai vilnai. Chemiškai paveikta vilna praranda teigiamas savybes ir supanašėja su sintetiniu pluoštu, o neįkainojamas jos poveikis odai, medžiagų apytakai ir visam organizmui prarandamas. Todėl kai kurie verpalų gamintojai, sunaikinę lanoliną, paskui jį sugrąžina dirbtinai — supurškia juo vilną.

Gerosios savybės

Natūrali vilna turi unikalią savybę sugerti ir išgarinti drėgmę išlikdama sausa: esant 100 procentų oro drėgmei, vilna jos sugeria tik iki 40 procentų, todėl net jeigu miegodami išprakaituojate apie litrą vandens, po vilnone patalyne nesudrėksite.

1 pFYc6wpvg53PEoj0824Hig

Specialistai teigia, kad vilnoniai drabužiai bei patalynė teigiamai veikia ir psichinę sveikatą: žmogus pabunda žvalesnis, pailsėjęs, mat vilna švelniai masažuoja kūną, o tai ramina, gerėja ląstelių aprūpinimas krauju, todėl greičiau gyja žaizdos. Vilnonius drabužius, ypač tuos, kurie labiausiai kanda, vertėtų rinktis žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimų.

Vilna vienintelė iš natūralių pluoštų išlaiko vienodą kūno temperatūrą: karštu oru jos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, kai šalta — sugula ir šildo. Todėl senovėje kūdikių lopšius išklodavo avikailiu, neišnešiotus naujagimius ir dabar medikai apmauna vilnonėmis kojinaitėmis, uždeda vilnones kepuraites.

Nesukelia alergijos

Vilna nesukelia alergijos, nes joje nesiveisia namų erkutės. Be to, vilna nekaupia nešvarumų, nes lanolinas neleidžia įsiskverbti purvui. Vilną išvėdinus, prakaito ar kitoks kvapas išnyksta, todėl net kasdien dėvimus drabužius galima skalbti tik kas kelias savaites.

Dabar galima įsigyti vilnonės patalynės ir drabužių, suvilgytų alijošių, dedešvų ir kitų augalų ekstraktais. Jie žmogaus sveikatai suteikia dar daugiau naudos. Pavyzdžiui, patalai su alijošių ekstraktu ypač tinka gulintiems ligoniams, nes šildo, sugeria drėgmę, nesivelia, saugo nuo infekcijų, malšina uždegimą ir skausmą, padeda išvengti pragulų. 


Šaltinis: http://valstietis.tv3.lt/